Apie tinklalapį | Par mājaslapu | About the Website
Tinklalapis skirtas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriuje jau keliolikti metai dirbančios nedidelės tyrėjų baltistų grupės mokslinių darbų ir kitokios baltistinės, latvistinės veiklos pristatymui, informavimui apie vykusius ir vyksiančius grupės organizuojamus renginius (konferencijas, seminarus ir kt.).
Pagrindinis literatūrologų baltistų grupę telkiantis veiksnys – ilgalaikiai lyginamieji baltų, t. y. lietuvių ir latvių, literatūrų tyrimai.
Literatūrinės baltistikos – kaip atskiros komparatyvinės literatūrologijos srities – pradžia Lietuvoje laikytinas fundamentalus Kęstučio Nastopkos veikalas Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai (1971). Vėliau šią sritį labai išplėtojo, naujas perspektyvas jai atvėrė Silvestro Gaižiūno darbai ir veikla. Knygos Kultūros tradicijos baltų literatūrose. XX a. paralelės ir kontaktai (1989) „Pratarmėje“ jis rašė, kad knyga „sumanyta kaip įvadas į literatūrinę baltistiką, kuriame nužymimos pagrindinės šio mokslo kryptys ir perspektyvos“.
Nastopkos veikalą sykiu su „Vagos“ leidykla išleido tuometinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Pastarojo literatūrologinės mokslinės veiklos perėmėjas ir tęsėjas yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kuriame pastaraisiais metais literatūrinė baltistika plėtojama sistemingiausiai ir kompleksiškiausiai.
* * *
Svarbiausieji literatūrologų baltistų grupės tikslai:
Tinklalapis skirtas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriuje jau keliolikti metai dirbančios nedidelės tyrėjų baltistų grupės mokslinių darbų ir kitokios baltistinės, latvistinės veiklos pristatymui, informavimui apie vykusius ir vyksiančius grupės organizuojamus renginius (konferencijas, seminarus ir kt.).
Pagrindinis literatūrologų baltistų grupę telkiantis veiksnys – ilgalaikiai lyginamieji baltų, t. y. lietuvių ir latvių, literatūrų tyrimai.
Literatūrinės baltistikos – kaip atskiros komparatyvinės literatūrologijos srities – pradžia Lietuvoje laikytinas fundamentalus Kęstučio Nastopkos veikalas Lietuvių ir latvių literatūrų ryšiai (1971). Vėliau šią sritį labai išplėtojo, naujas perspektyvas jai atvėrė Silvestro Gaižiūno darbai ir veikla. Knygos Kultūros tradicijos baltų literatūrose. XX a. paralelės ir kontaktai (1989) „Pratarmėje“ jis rašė, kad knyga „sumanyta kaip įvadas į literatūrinę baltistiką, kuriame nužymimos pagrindinės šio mokslo kryptys ir perspektyvos“.
Nastopkos veikalą sykiu su „Vagos“ leidykla išleido tuometinis Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. Pastarojo literatūrologinės mokslinės veiklos perėmėjas ir tęsėjas yra Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, kuriame pastaraisiais metais literatūrinė baltistika plėtojama sistemingiausiai ir kompleksiškiausiai.
* * *
Svarbiausieji literatūrologų baltistų grupės tikslai:
- atlikti baltiškos ir tautinės savimonės lietuvių ir latvių literatūrose įvairovės, savitumo ir universalumo tyrimus, savimonės pokyčių baltų (e)migracijos literatūroje tyrimus;
- plėtoti lietuvių ir latvių literatūrų imagologinius tyrimus, skirtus atskleisti tarpusavio recepciją, kitų kraštų ir kultūrų sampratą baltų literatūrose;
- plėtoti fundamentinius lyginamuosius tipologinius tyrimus, skirtus išryškinti svarbiausius lietuvių ir latvių literatūrų raidos bendruosius bruožus ir jų specifiką, įvairias abiejų baltų literatūrų ryšių tendencijas, aktualizuojant ryšius su kitų šalių – ypač Baltijos regiono šalių – literatūrinėmis tradicijomis.
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
Mājaslapas uzdevums ir iepazīstināt ar nelielas zinātnieku baltistu grupas, kura jau padsmitiem gadu strādā Lietuviešu literatūras un folkloras institūta 19. gs. – 20 gs. I puses literatūras nodaļā, zinātniskajiem darbiem un cita veida baltistikas un latvistikas darbību, informēt par pasākumiem (konferencēm, semināriem u.c.), ko organizēja un plāno organizēt šī nodaļa.
Galvenais literatūrzinātnieku baltistu grupu mobilizējošais faktors – ilglaika salīdzināmie baltu (t. i. lietuviešu un latviešu) literatūru pētījumi.
Par literārās baltistikas kā patstāvīgas komparatīvās literatūrzinātnes nozares sākumu Lietuvā jāuzskata fundamentālais Ķēstuša Nastopkas darbs „Lietuviešu un latviešu literārie sakari” (1971). Vēlāk šī nozare tika stipri attīstīta un jaunas perspektīvas tai atklāja Silvestra Gaižūna raksti un darbība. Grāmatas „Kultūras tradīcijas baltu literatūrās. 20. gadsimta paralēles un kontakti” (1989) „Priekšvārdā” viņš raksta, ka grāmata ir „iecerēta kā ievads literārajā balstistikā, kurā iezīmēti galvenie šīs zinātnes virzieni un perspektīvas”.
Nastopkas grāmatu laida klajā izdevniecība „Vaga” kopā ar toreizējo Lietuviešu valodas un literatūras institūtu. Tā literatūrzinātniskās darbības pārņēmējs un turpinātājs ir Lietuviešu literatūras un folklora institūts, kurā pēdējos gados sistemātiski un kompleksveidīgi tiek attīstīta literārā baltistika.
* * *
Galvenie literatūrzinātnieku baltistu grupas mērķi:
Galvenais literatūrzinātnieku baltistu grupu mobilizējošais faktors – ilglaika salīdzināmie baltu (t. i. lietuviešu un latviešu) literatūru pētījumi.
Par literārās baltistikas kā patstāvīgas komparatīvās literatūrzinātnes nozares sākumu Lietuvā jāuzskata fundamentālais Ķēstuša Nastopkas darbs „Lietuviešu un latviešu literārie sakari” (1971). Vēlāk šī nozare tika stipri attīstīta un jaunas perspektīvas tai atklāja Silvestra Gaižūna raksti un darbība. Grāmatas „Kultūras tradīcijas baltu literatūrās. 20. gadsimta paralēles un kontakti” (1989) „Priekšvārdā” viņš raksta, ka grāmata ir „iecerēta kā ievads literārajā balstistikā, kurā iezīmēti galvenie šīs zinātnes virzieni un perspektīvas”.
Nastopkas grāmatu laida klajā izdevniecība „Vaga” kopā ar toreizējo Lietuviešu valodas un literatūras institūtu. Tā literatūrzinātniskās darbības pārņēmējs un turpinātājs ir Lietuviešu literatūras un folklora institūts, kurā pēdējos gados sistemātiski un kompleksveidīgi tiek attīstīta literārā baltistika.
* * *
Galvenie literatūrzinātnieku baltistu grupas mērķi:
- veikt baltiskās un nacionālās pašapziņas pētījumus lietuviešu un latviešu literatūrās, apskatot to daudzveidību, unikalitāti un universalitāti, apziņas izmaiņas baltu (e)migrācijas literatūrā;
- attīstīt lietuviešu un latviešu literatūru imagoloģijas pētījumus, lai atklātu baltu savstarpējo recepciju, literatūrās sastopamos priekšstatus par citām valstīm un kultūrām;
- attīstīt fundamentālus salīdzināmi tipoloģiskos pētījumus, kuri uzsvērtu svarīgākās lietuviešu un latviešu literatūru attīstības kopīgās un specifiskās iezīmes, dažādu abu baltu literatūru kontaktu tendences, aktualizējot sakarus ar citu valstu – īpaši Baltijas reģiona valstu – literārajām tradīcijām.
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
The Website aims to present scientific works along with other kinds of Baltistics and Latvian research conducted by a small group of Baltistics scholars (who have been working at the Department of Modern Literature in the Institute of the Lithuanian Literature and Folklore for over a dozen years); to inform about the previous and the upcoming events (conferences, seminars, etc.) organized by the mentioned group.
The main rally point of the literary Baltistics scholars is long-term comparative studies of the Baltic (i.e. Lithuanian and Latvian) literatures.
A fundamental work “Relations Between Lithuanian and Latvian Literatures” (1971) by Kęstutis Nastopka should be considered the beginning of literary Baltistics as a separate field of comparative literature in Lithuania. Later, Silvestras Gaižiūnas developed the field further and opened its new perspectives. In the preface of his book “Cultural Traditions in Baltic Literatures. Parallels and Contacts of the 20th Century” (1989) he wrote that the book ‘was conceived as an introduction to the literary Baltistics, marking the main perspectives and directions of the field’.
The work of Nastopka was published by “Vaga Publishung House” together with the at that time called Institute of Lithuanian Language and Literature. The Institute of Lithuanian Literature and Folklore is a successor and a continuer of scientific literary research of the latter. Currently, literary Baltistics are developed most systematically and inclusively here.
* * *
The main aims of the literary Baltistics scholars:
The main rally point of the literary Baltistics scholars is long-term comparative studies of the Baltic (i.e. Lithuanian and Latvian) literatures.
A fundamental work “Relations Between Lithuanian and Latvian Literatures” (1971) by Kęstutis Nastopka should be considered the beginning of literary Baltistics as a separate field of comparative literature in Lithuania. Later, Silvestras Gaižiūnas developed the field further and opened its new perspectives. In the preface of his book “Cultural Traditions in Baltic Literatures. Parallels and Contacts of the 20th Century” (1989) he wrote that the book ‘was conceived as an introduction to the literary Baltistics, marking the main perspectives and directions of the field’.
The work of Nastopka was published by “Vaga Publishung House” together with the at that time called Institute of Lithuanian Language and Literature. The Institute of Lithuanian Literature and Folklore is a successor and a continuer of scientific literary research of the latter. Currently, literary Baltistics are developed most systematically and inclusively here.
* * *
The main aims of the literary Baltistics scholars:
- to carry out researches on variety, distinctiveness and versatility of the Baltic and national consciousness in Lithuanian and Latvian literatures, changes of self-awareness in the Baltic (e)migration literature;
- to develop imagological research of the Lithuanian and Latvian literature aiming to reveal their in between reception and the way other countries and cultures are perceived in the Baltic literatures;
- to develop fundamental comparative typological researches, aiming to highlight the main common features of development of Lithuanian and Latvian literatures and their idiosyncrasies, various relation tendencies between both Baltic literatures, actualizing relations between literary traditions of other countries, especially the Baltic region countries.
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
