Dr. Laura Laurušaitė

Baltistinės monografijos
  • Laura Laurušaitė, Literatūra, mobilumas, imago: Lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys. Monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, 322 p.
          ---
         Monografijos recenzijos:
  Žydronė Kolevinskienė, „Šiuolaikinės (e)migracijos veidai ir patirtys“, in: Lituanistica, 2021, T. 67, Nr. 3 (125), p. 244–251.
  Vigmantas Butkus, „Literatūrinė XX a. totalitarizmo ir XXI a. (e)migracijos vaizdinių galerija“, in: Colloquia, Nr. 47, 2021,
  p. 185–195.
  Inga Videikaitė, „(Ne)įrėmintas XXI a. (e)migracijos kodas“, in: OIKOS: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2021,
​  Nr. 2 (32), p. 171–177.
  • ​Laura Laurušaitė, Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai. Monografija, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015, 255 p.
​          ---
         Monografijos recenzijos:
  Manfredas Žvirgždas, „Baltiškoji nostalgija“, in: Knygų aidai, 2015, Nr. 2, p. 38–40;
  Manfredas Žvirgždas, „Baltiškojo geno laboratorija“, in: Oikos: Lietuvių migracijos ir diasporos studijos, 2015, Nr. 1(19), p. 163–167.
  Vigmantas Butkus, „„205 lietuvių ir 450 latvių romanų“, arba postkolonializmo veiksmingumas literatūrinėje baltistikoje“, in:
​  Inter-studia humanitatis, Nr. 18, 2015, p. 240–245.
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
Verstos knygos
  • Māris Bērziņš, Švino skonis: Romanas, iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Tyto alba, 2021, 461 p.
  • Inese Zandere, Berniukas ir šuo, iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Aukso žuvys, 2020, 88 p.
  • Laima Kota, Kambarys: Romanas, iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Aukso žuvys, 2020, 364 p.
  • Nora Ikstena, Motinos pienas: Romanas, iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Tyto alba, 2019, 190 p. (už šį vertimą Laurai Laurušaitei įteikta Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Vertėjo krėslo premija).
  • Guntis Bojārs, Šilko gyvatė: Pašnekesiai apie meilę: [Miniatiūros], iš latvių k. vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Alma littera, 2011, 176 p.
  • Māris Putniņš, Laukiniai pyragai: Pietų jūros pasaka, iš latvių k. vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Nieko rimto, 2010, 440 p.

       ***************************

   Laura Laurušaitė yra Lietuvos literatūros
​   vertėjų sąjungos narė:
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
Dr. Lauros Laurušaitės įvertinimai
  • Paskirta 2020 metų profesoriaus Algio Kalėdos premija: „Už Lietuvos literatūrologinę komparatyvistiką naujomis metodologinėmis įžvalgomis praturtinančius lyginamuosius baltų literatūrų tyrimus“ (pirmiausia už sudarytą mokslo straipsnių rinkinį Imagology Profiles: The Dynamics of National Imagery in Literature (Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2018) ir monografiją Literatūra, mobilumas, imago: Lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys (Vilnius: LLTI, 2019)).
       Lauros Laurušaitės kalba, pasakyta atsiimant Algio Kalėdos premiją 2021 m. gruodžio 29 d.: „Komparatyvinė staltiesė“ (in:
       Šiaurės Atėnai, 2022-01-07).​
  • 2020 m. vasario 18 d. įteikta Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Vertėjo krėslo premija už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos romaną Motinos pienas (Vilnius: Tyto alba, 2019).
​       Lauros Laurušaitės kalba, pasakyta atsiimant 2020 metų Vertėjo krėslo premiją: „Vertėjo kūliavirsčiai“ (in: Šiaurės Atėnai,
​        2020-03-06).
  • Laurai Laurušaitei įteiktas Pasaulio Laisvųjų latvių bendrijos (Pasaules Brīvo latviešu apvienība) Kultūros fondo Garbės raštas (Atzinības raksts) už latvių literatūros ir kultūros sklaidą Lietuvoje. Apdovanojimą 2016 m. lapkričio 25 d. Latvijos ambasadoje įteikė ambasadorius Einaras Semanis (Einars Semanis).
  • Disertacija Baltų egzodo romanai: postkolonijinis žvilgsnis (apginta 2011 m.) Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) konkurse „Geriausios disertacijos 2011“ įvertinta kaip geriausia humanitarinių ir socialinių mokslų sričių 2011 m. disertacija.
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
Paskutiniųjų metų baltistiniai, latvistiniai darbai

Mokslo publikacijos
Mokslo pranešimai
  • „Verčiant neišverčiama: latviškos kultūrinės realijos literatūros vertime“ (tarptautinė konferencija Romanų kalbų tekstų vertimo akiračiai: 2024, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2024-04-25).
  • „Konditorejas terminu tulkošana lietuviešu valodā Māra Putniņa grāmatā Mežonīgie pīrāgi” (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 30, Liepoja: Rygos technikos universiteto Liepojos akademija, 2024-03-21/22).
  • “Metal and Blood as Power Markers in Contemporary Lithuanian and Latvian Fiction” (14 tarptautinė Baltijos šalių literatūros mokslininkų konferencija Literature and Empire, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2023-10-11/13).
  • „Baltiškoji akistata: lietuviai ir latviai susitinka per vertimus“ (konferencija Vertimas kaip kalbų ir tapatybių susitikimo erdvė, Kurmenė: Tautos namai (Kurmenes tautas nams; Latvija), 2023-09-03).
  • „Lietuvių ir latvių literatūros: procesų ir vertimų taksonomija“ (tarptautinė mokslinė konferencija Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir perspektyvos, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2023-03-16/17).
  • „Latvių literatūra lietuviškai: tarpkultūrinės komunikacijos prielaidos“ (tarptautinis akademinis seminaras Baltistų agora: vertimas ir tarpkultūrinė komunikacija, Brno: Masaryko universitetas, 2023-02-09/10).
  • “In Search of Lost Taste: Gender and Food Memory in Contemporary Lithuanian and Latvian Novels” (tarptautinė mokslinė konferencija Atminties gaivinimas ir užmaršties įveika: lyginamieji aspektai / Reviving Memory and Overcoming Oblivion: Comparative Aspects, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022-11-10/11).
  • „Antanas Vienuolis Sakartvele: literatūrinė reprezentacija“ (tarptautinė mokslinė konferencija Lituanistika Sakartvele, Tibilisis: Sakartvelo technikos universitetas, 2022-10-05).
  • “How to Use Narratives of Exclusiveness to Enhance Inclusiveness: The Case of the Baltics in Literature and Culture” (tarptautinis Europos komparatyvinės literatūros bendrijos (ESCL) mokslo kongresas Imagining Inclusive Communities in European Culture, Roma: Sapienza universitetas, 2022-09-05/09).
  • “Soviet Ideology on a Platter: Food in Lithuanian and Latvian Literature” (tarptautinė mokslinė AABS konferencija Baltic Studies at a Crossroads, Sietlas: Vašingtono universitetas (University of Washington), 2022-05-27/29).
  • “Foodscape in Lithuanian and Latvian (e)migration literature” [nuo 2-ros min.] (konferencija Ēdiena reprezentācija literatūrā un kultūrā, Ryga: Latvijos universitetas, 2021-11-25/26).
  • „Ēdienkartes un garšas izmaiņas lietuviešu un latviešu pandēmijas tekstos” [nuo 1 min.] (konferencija Jaunākā literatūra Latvijā II, Ryga: Latvijos universitetas, 2021-10-21).
  • „Svina un asins garša 21. gs. traumas naratīvos” (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 27, Liepoja: Liepojos universitetas, 2021-03-10/11).
  • „Ēdiena nozīme identitātes veidošanā: mūsdienu latviešu un lietuviešu literatūras piemērs” (mokslo konferencija Jaunākā literatūra Latvijā I, Ryga: Latvijos universitetas, 2020-10-23/24).
  • “Hunger in Contemporary Lithuanian and Latvian Literature: Collective Remembrance or Starvation Industry?” (tarptautinė mokslo konferencija Literatūrinis skonių žemėlapis: nuo skonio kultūros iki skonio industrijos, Vilnius: LLTI, 2020-09-24/25).
  • “Contemporary (E)Migration Literature as Faction” (12-oji tarptautinė Baltijos literatūros mokslininkų konferencija Life Writing and History Writing in Contemporary Baltic Cultures, Talinas: Estijos mokslų akademija, 2019-11-14/15).
  • „Pokario išeivija ir šiuolaikinė emigracija: koreliacija ar paradigminė takoskyra?“ (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 25, Liepoja: Liepojos universitetas, Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2019-03-14/15).
  • “Reimagining the Baltic Literary Studies: Potential for Imagology” (tarptautinėje konferencijoje New Perspectives on Imagology, Viena: Vienos etnokultūros muziejus (Volkskundemuseum Wien), 2018-04-03/05).
  • „Vertybiniai pokyčiai emigracijos literatūroje: turėti ar būti?“ (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 24: Latvijai, Lietuvai, Igaunijai – 100, Liepoja: Liepojos universitetas, Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2018-03-15/16).
  • „Capacity of Imagology in Comparative Literary Studies” (11-oji tarptautinė Baltijos šalių mokslininkų konferencija Global Contexts, National Literatures, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2017-10-26/27).
  • „Lietuvių ir latvių abipusė reprezentacija baltų emigracijos literatūroje: tipai ir stereotipai“ (akademinis vasaros seminaras Literatūros salos 2017, organizatoriai LLTI ir VU Lietuvių literatūros katedra; Jūrmala: Aspazijos namai-muziejus Dubultuose / Kaltenė: sodyba „Zivtiņi“, 2017-07-24/28).
  • „Baltiškų mentalinių struktūrų stereotipizacija ir kaita literatūroje“ (lituanistikos (baltistikos) centrų lietuvių literatūros specialistų konferencija Lietuvių literatūra ir kultūros kontekstai II, surengta pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo stiprinimas“; Anykščiai, 2017-04-19/21).
  • „Literatūrinės baltistikos vieta baltistikos tyrimuose“ (tarptautinė konferencija Lituanistika (baltistika) šiuolaikiniuose ugdymo procesuose, Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, 2017-04-06/07).
  • „‛Baltais rasisms’ jeb (ne)tolerance latviešu un lietuviešu emigrācijas naratīvos” (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 23, Liepoja: Liepojos universitetas, Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas, 2017-03-16/17).
  • „Tilto ir patiltės tapatybės emigracijoje“ (mokslinė konferencija Kultūrų tiltai ir patiltės, Vilnius: Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija / Lietuvos edukologijos universitetas, 2016-09-23/24).
  • „Nei sãva, nei kita: nulinis identitetas šiuolaikinių baltų (e)migrantų literatūroje“ (mokslinė konferencija Skirtys ir bendrumai kultūriniuose ir socialiniuose kontekstuose, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016-09-22/23).
  • „Užburtas ratas ar vilties diaspora? XXI a. lietuvių ir latvių (e)migracijos procesų palyginimas“ (mokslinė konferencija Diasporos ir migracijos iššūkiai: teorinės prieigos, kompleksiniai ir tarpdalykiniai tyrimai, Kaunas: VDU Lietuvių išeivijos institutas ir Lietuvių literatūros katedra, 2016-04-14).
  • ​„Likteņa brāļi vai svešie: lietuvieši un latvieši emigrācijā” (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 22, Liepoja: Liepojos universitetas, Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas, 2016-03-17/18).
  • „Rainis kaip latvių kultūros svorio centras“ latvių literatūros klasikų Rainio ir Aspazijos 150-mečiams skirtame seminare „Išliks, kas keisis!“ / “Pastāvēs, kas pārvērtīsies!” Lietuvių literatūros ir tautosakos institute 2015-11-30.
  • “Correlations between environment and social characteristics in Baltic émigré literature: Grey&colorful, black&white” (Baltijos paveldo tinklo (Baltic Heritage Network) XXII tarptautinis diasporos seminaras, Vilnius: Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2015-11-04 d.).
  • „Janis Rainis: klasiko gyvastingumas šiandien“ (Vydūno draugijos renginys Minint latvių tautos šviesuolių Rainio ir Aspazijos 150-ąsias gimimo metines, Vilnius: Vilniaus Mokytojų namai, 2015-10-05).
  • „Baltic Faces: Climate and Physiognomy in Lithuanian and Latvian contemporary émigré fiction“ (tarptautinė konferencija Badania porównawcze nad językiem i kulturą – tradycja i innowacja (Comparative Studies of Language and Culture – Tradition and Innovation), Poznanė: Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas, 2015-09-22/23).
  • „The Burden and Advantage of Internal Colonization: Lithuanian and Latvian Émigré Novels“ (tarptautinė konferencija Orientalism, Colonial Thinking and the Former Soviet Periphery, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015-08-27/29).
  • “Food and Identity in Contemporary Émigré Narratives: Imagological Approach” (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 21, Liepoja: Liepojos universitetas, Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas, 2015-03-19/20).
  • ​„Lietuvių ir latvių (e)migracinė literatūra: imagologinis tyrimas“ (projekto Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje baigiamoji konferencija, Vilnius: 2015-02-20/21 d.).
  • „Kulinarinė imagerija kaip migracinio identiteto kintamasis“ (tarptautinė mokslinė konferencija Imagologijos profiliai: nacionalinių įvaizdžių dinamika literatūroje, Vilnius: LLTI, 2015-02-06).
  • “Lithuanian and Latvian Hetero-Images: An Imagological Examination of the Baltic Émigré Fiction” (10-oji tarptautinė Baltijos šalių literatūrologų konferencija The Changing Baltics: Cultures Within a Culture, Ryga: Europos Sąjungos namai, 2014-09-29).
  • “Tracing Down the British Hetero-Images in Lithuanian and Latvian Émigré Fiction” (Tartu universiteto tarptautinė mokslinė konferencija Baltic Languages and White Nights: Typology and Contacts of Baltic and Finnic Languages and Literatures, Tartu: Tartu universitetas, 2014-06-13).
  • “Exotic Countries in Lithuanian and Latvian Contemporary Migrant Literature: China, Turkey and Georgia” (Latvijos universiteto akademinės plėtros susivienijimo “Ubi Sunt” organizuota tarptautinė mokslinė konferencija The Latest in Latvian Literature: 2000–2013, Ryga: Latvijos universitetas, Literatūros, folkloro ir meno institutas, 2014-03-15).
  • „Tautinio stereotipo stabilumas/labilumas“ (mokslinė konferencija Kultūros erdvės, Klaipėda: Klaipėdos universitetas, 2013-11-21).
  • “Literature of Baltic Diaspora: Theorizing the Diasporic Imagery” (Baltų paveldo tinklo (Baltic Heritage Network) tarptautinis seminaras XVI Diaspora Seminar, Vilnius: Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, 2013-11-08).
  • “Lithuanian and Latvian Auto-Images in Contemporary Émigré Fiction: Imagological Approach” (10-oji Baltijos studijų konferencija Cultures, Crises, Consolidations in the Baltic World, Talinas: Talino universitetas, 2013-06-18).
  • „Mirtina patirtis, gyvi puslapiai: karas moterų išeivijos romanuose“ (konferencija Karo patirtys literatūroje ir mene, Vilnius: LEU Lituanistikos fakultetas, 2013-12-06).
  • „Naujos literatūros teritorijos: dabartinės lietuvių ir latvių emigracijos tekstai“ (tarptautinis baltistų seminaras Literatūros salos, kultūros archipelagai: baltistika be sienų, Vilnius: LLTI, 2013-09-14).
  • „Imagoloģijas karte: vairāki teorētiskie aspekti” (konferencija Meklējumi un atradumi [25], Ryga: Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno institutas, 2013-05-16).
  • „Kā jāpēta mūsdienu emigrācijas identitāte? Literārās imagoloģijas iespējas” (tarptautinė konferencija Aktuālas problēmas literatūras zinātnē [19], Liepoja: Liepojos universitetas, 2013-03-22).
  • „Dabartinio emigranto savivoka lietuvių ir latvių literatūrose“ (konferencija Baltistikos centrai ir Lietuva: Baltistika pasaulio kontekste, Vilnius: LEU, 2013-02-21).
  • „Imagologiniai stereotipai lietuvių ir latvių išeivijos romanuose“ (tarptautinis baltistų seminaras Literatūros salos: aktualieji baltistikos dėmenys, Vilnius: LLTI, 2012-11-11).
  • „Rainis emigracijoje“ (Latvijos Respublikos ambasados Lietuvoje organizuota Konferencija Rainiui atminti, Vilnius: LLTI, 2012-09-26).
  • „Artefaktų dinamika lietuvių ir latvių išeivijos prozoje“ (konferencija Lietuvių tapatumo kaita egzilio kultūroje, Kaunas: VDU Lietuvių išeivijos institutas, 2012-04-27).
  • „Imagologija kaip instrumentas nacionalinio identiteto topikai tirti“ (konferencija Dvi tautos ir aštuoni regionai: baltiška, tautinė ir regioninė savimonė literatūroje ir kultūroje, Vilnius: LLTI, 2012-03-30).
Kita
  • 2024 m. liepos 1 d.–rugpjūčio 31 d. Laura Laurušaitė vadovauja Vilniaus universiteto Lietuvių filologijos specialybės III kurso studento, poeto Lino Daugėlos Lietuvių literatūros ir tautosakos institute atliekamam tyrimui (praktikai) „Raiškos principų kaita šiuolaikinėje lietuvių ir latvių poezijoje“. Tai LMT finansuojamo projekto „Studentų vasaros praktika“ veikla.
  • 2024 m. pavasarį pasirodė Lauros Laurušaitės sudarytas Latvių literatūrai skirtas vertimų žurnalo Hieronymus numeris: Hieronymus: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos žurnalas, Nr. 10: Latvių literatūrai skirtas numeris, sudarė Laura Laurušaitė, [Vilnius]: Leidykla „Hieronymus“, 2023, 228 p. Jame publikuojami net dvidešimt penkių latvių rašytojų – tiek klasikų, tiek šiuolaikinių autorių – kūrinių vertimai. Taip pat skelbiami du interviu su vertėjais į/iš latvių kalbą/-os ir dvi diskusijos apie vertimus, latvių kalbą, literatūrą, kultūrą. Vertėjus kalbina ir diskusijas moderuoja Laura Laurušaitė: (1) „Versti – kartu, išversti – saldu: Latvių literatūros vertėjų Vlado Braziūno, Audriaus Musteikio, Laimanto Jonušio, Gabrielės Aputytės diskusija“ (moderuoja Laura Laurušaitė), p. 8–14. (2) „Geras vertėjas balansuoja ant subtilios ribos: Lietuvių literatūros vertėją Dacę Meierę kalbina Laura Laurušaitė“, p. 15–22. (3) „Amerikietis Baltijos šalyse: Latvių literatūros agentą Jayde’ą Willą kalbina Laura Laurušaitė“, p. 23–27. (4) „Apie latvių kalbos dėstymą, ‘Avižų kioską’ ir kitus viralus: Vilniaus universiteto Latvistikos kabineto dėstytojų Agnės Navickaitės-Klišauskienės, Eglės Žilinskaitės-Šinkūnienės ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkės Daivos Daugirdienės diskusija“ (moderuoja Laura Laurušaitė), p. 28–33.
  • 2024 m. gegužės 23–24 d. Laura Laurušaitė dalyvavo kasmetiniame platformos Latvian Literature organizuojamame užsienio vertėjų iš latvių kalbos seminare Jūrmaloje (Latvija). Ji seminare atstovavo Lietuvai.
  • „Rašymo receptūros paieškos“ [recenzuojama knyga: Rakstniecības laboratorija, sast. Dace Sparāne-Freimane, Inga Žolude, Rīga: Dienas Grāmata, 2023], in: Šiaurės Atėnai, 2024-04-19, p. 14.
  • „Upė gyduolė“ [recenzuojama knyga: Laura Vinogradova, Upė, iš latvių k. vertė Audrius Musteikis, Vilnius: Odilė, 2022], in: Šiaurės Atėnai, 2024-03-22, p. 12.
  • 2024 m. kovo 12 d. Trečiojo amžiaus universiteto Kultūros fakulteto „Knygų klube“ Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Latvių literatūros tyrimai ir vertimai“.
  • 2024 m. sausio 23 d. Laura Laurušaitė dalyvavo LRT klasikos laidoje Ryto allegro, kurioje pasakojo apie Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos organizuotus latvių literatūros metus (2023 m.): klausytis  Č I A.
  • 2023 m. spalio 25 d. Laura Laurušaitė skaitė paskaitą „Lietuvių ir latvių tarpusavio vertimų dinamika“, skirtą latvių literatūros vertimų metams. Tai Baltų centro, veikiančio Šiauliuose, inicijuota paskaita iš ciklo Baltų centro pasikalbėjimai, kuri buvo skaityta Šiaulių turizmo informacijos centro konferencijų salėje (ją buvo galima stebėti ir nuotoliniu būdu). Prieš paskaitą L. Laurušaitė lankėsi Baltų centre, bendravo su šio centro vadove doc. dr. Regina Kvašyte.
  • Vykdydama Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos projektą Vertėjai mokykloje 2023 m. rugsėjo 29 d. Laura Laurušaitė lankėsi Jonavos Senamiesčio gimnazijoje, kur pirmokams ir vienuoliktokams pasakojo apie latvių literatūrą ir kultūrą, apie vertėjo profesiją. Kartu su moksleiviais aptarė savo verstas knygas: Inesės Zanderės Berniukas ir šuo, Laimos Kotos Kambarys ir Noros Ikstenos Motinos pienas.
  • Nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki 2023 rugpjūčio 31 d. vadovaujama Prahos Karolio universiteto magistrantės Annos Sedlačkovos praktikai „Latvių literatūra Lietuvoje – klasikinės ir šiuolaikinės literatūros samprata Lietuvoje po 1999 metų“, kuri atliekama Vytauto Didžiojo universitete.
  • 2023 m. birželio 8–10 d. Laura Laurušaitė dalyvavo Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje vykusiame Latvių literatūros metų renginyje – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos surengtose vertimo dirbtuvėse Vice versa, skirtose latvių-lietuvių kalbų vertėjams. Dirbtuvių dalyviai dalijosi patirtimi, aptarė savo verčiamų prozos ir poezijos tekstų problemines vietas, diskutavo apie vertimo tarp dviejų baltų kalbų specifiką ir verčiamų tekstų transformacijas.
  • 2023 m. gegužės 17–20 d. Laura Laurušaitė, atstovaudama Lietuvai, dalyvavo vertėjų asamblėjoje Jūrmaloje (Latvija), į kurią susirinko 31 latvių literatūros vertėjas iš 19 šalių. Asamblėjos metu vyko praktinės paskaitos apie latvių kalbą, apie filmų vertimą, apie vertimų rėmimo galimybes, susitikimai su latvių rašytojais ir vertėjais. Trumpas reportažas apie šį renginį: Lietuvoje vykstančius Latvių literatūros metus reportaže pristato Laura Laurušaitė (nuo 02:48 min.): https://www.lsm.lv/raksts/kultura/literatura/19.05.2023-tulkotaju-asambleja-dalas-ar-idejam-un-praktiskiem-padomiem.a509391/
  • 2023 m. balandžio 14 d. Laura Laurušaitė dalyvavo vertimo dirbtuvėse pradedantiems vertėjams, kurias vedė mentoriai Laura Laurušaitė (proza), Viktorija Jonkutė (dramaturgija), Vladas Braziūnas (poezija). Dirbtuvėse dalyvavo per dvidešimt užsiregistravusių dalyvių. Šios dirbtuvės – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos inicijuoto Latvių literatūros metų projekto, kurio veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba, dalis. Jas organizuoti padėjo Vilniaus universiteto Latvistikos kabinetas.
  • 2023 m. vasario 9–16 d. Laura Laurušaitė viešėjo Brno (Čekija). 9–10 d. dalyvavo tarptautinio akademinio seminaro Baltistų agora: vertimas ir tarpkultūrinė komunikacija darbe, po to skaitė paskaitų ciklą Baltų literatūrų takoskyros ir paralelės Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos instituto studentams. Tapo oficialia Annos Sedláčkovos (Prahos Karolio universitetas) magistro darbo Latvių literatūros vertimai lietuviškai moksline asistente.
  • 2023 m. sausio 31 d. Lauros Laurušaitės interviu apie latvių literatūrą ir jos vertimus Lietuvoje Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidei „Kalba kalba“ (kalbina Ernesta Kazakėnaitė). Interviu galima klausytis įvairiose platformose: https://youtu.be/pGpxazKay6w (YouTube); https://open.spotify.com/episode/54ezAX5MmhFATK2eflF4ef (Spotify); https://www.google.com/podcasts?feed=aHR0cHM6Ly9hbmNob3IuZm0vcy80ZTBlNTk0MC9wb2RjYXN0L3Jzcw== (Google Podcasts); https://podcasts.apple.com/.../kalba-kalba/id1569009049 (Apple Podcasts).
  • 2022 m. gruodžio 31 d. Laura Laurušaitė dalyvavo LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“, o 2023 m. sausio 31 d. LRT radijo laidoje „Ryto allegro“. Jose pasakojo apie latvių literatūrą ir apie latvių literatūros metus, kuriais šiuos – 2023 – metus paskelbė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga. Interviu laidai „Kultūros savaitė“ (nuo 0:58): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000251178/kulturos-savaite-latviu-literatura-kaip-lietuviski-filmai-atsiranda-pasaulio-kino-festivaliuose-ir-naujas-privatus-muziejus-kaune; interviu laidai „Ryto allegro“ (nuo 1:23:32): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000255529.
  • 2022 m. gruodžio 5 d. dalyvauta Šiauliuose veikiančios asociacijos Baltų centras (įkūrėja ir vadovė doc. dr. Regina Kvašytė) 20-mečio minėjime, kuris vyko Šiaulių miesto savivaldybėje.
  • „Odė kitoniškumui“ [recenzuojama knyga: Andris Kalnozols, Mane vadina Kalendorium: Romanas, iš latvių k. vertė Laimantas Jonušys, Vilnius: Odilė, 2022], in: Šiaurės Atėnai, 2022-11-25, p. 11.
  • Pagrindinė 2022 m. lapkričio 10–11 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos organizatorė. Konferencija – Atminties gaivinimas ir užmaršties įveika: lyginamieji aspektai / Reviving Memory and Overcoming Oblivion: Comparative Aspects (vykdančiosios institucijos: Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas).
  • 2022 m. spalio 28 d. Laura Laurušaitė dalyvavo diskusijoje apie Andrio Kalnuozuolo (Andris Kalnozols) romaną Mane vadina Kalendorium (Kalendārs mani sauc; į lietuvių kalbą išvertė Laimantas Jonušys; lietuviškai 2022 m. išleido leidykla „Odilė“). Diskusija vyko Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
  • 2022 m. spalio 25 d. paskelbtas Gintarės Visockytės interviu su Laura Laurušaite „A. Kalnozolo romanas Mane vadina Kalendorium skaitytojams grąžina žmogiškas emocijas“. Interviu paskelbtas portale 15min.lt, po to perpublikuotas portaluose alfa.lt ir bernardinai.lt.
  • 2022 m. spalio 1–8 d. lankytasi Sakartvelo technikos universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros centre, kuris šventė dešimties metų jubiliejų. Centro studentams perskaitytas paskaitų ciklas XXI a. lietuvių literatūros aptarimas, kurį lydėjo diskusijos apie lietuvių literatūros aktualijas, raidos procesus, mokymo programai rekomenduojamų lietuvių literatūros kūrinių aptarimas. Vizito Sakartvele metu taip pat susipažinta su Lietuvių kalbos ir kultūros centro Tbilisyje veikla, dalyvauta Sakartvelo dailininkų parodos atidaryme, diskusijoje apie ryšių intensyvinimą, studentų mainus, apsikeitimą kultūrine medžiaga. Buvo aptartas doktorantūros inicijavimo projektas, skirtas tirti Petro Vileišio palikimą Sakartvele.​
  • 2022 m. birželio mėn. pradžioje vizito JAV metu: San Diege lietuvių bendruomenei skaityta paskaita “In Search of Lost Taste: Food in Emigration Literature”, po kurios su vietos lietuviais diskutuota apie maistą literatūroje; lietuvių mokyklėlėje susipažinta su San Diege gyvenančia Žemaitės proproanūke Loretta Jones, kuri konsultuota lietuvių literatūros klausimais.
  • Lauros Laurušaitės kalba, pasakyta atsiimant Algio Kalėdos premiją 2021 m. gruodžio 29 d.: „Komparatyvinė staltiesė“ (in: Šiaurės Atėnai, 2022-01-07).
  • ​Viktorija Jonkutė, Laura Laurušaitė, „Lietuviešu un latviešu atmiņu kultūra – disertācijas fokusā“, in: Scriptus Manet: Humanitāro un mākslas zinātņu žurnāls, [Liepājas Universitātes Humanitāro un mākslas zinātņu fakultāte; Kurzemes Humanitārais institūts], Liepāja: LiePA, 2021, Nr. 1 (13), p. 92–93.
  • 2021 m. rugsėjo 23–24 d. Latvijos nacionalinėje bibliotekoje Rygoje vyko tryliktoji tarptautinė Baltijos šalių literatūrologų konferencija Shifting Literary Culture since Stagnation in the Brezhnev Era: The Baltic Paradigm, kurią organizavo Latvijos universiteto Literatūros, folkloro ir meno institutas. Laura Laurušaitė buvo šios konferencijos Akademinio organizacinio komiteto narė.
  • 2021 m. rugsėjo 23–24 d. pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (kodas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002) lankytasi Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriuje. Studentams antrakursiams skaitytas paskaitų ciklas Identitāte uz galda: garša lietuviešu un latviešu mūsdienu literatūrā (Identitetas ant stalo: skonis šiuolaikinėje lietuvių ir latvių literatūroje). (Vienos paskaitos įrašą galima peržiūrėti čia: https://www.facebook.com/watch/live/?ref=watch_permalink&v=1067571427383578). Vizito metu su Latvijos universiteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus vadove profesore Ieva Kalninia (Ieva Kalniņa) aptartas atnaujinamo baltistinių paskaitų tinklelio Latvijos universitete turinys ir struktūra.
  • 2021 m. rugpjūčio 23–26 d. Krokuvoje (Lenkijos Respublika) Laura Laurušaitė organizavo pasaulio baltistų akademinį seminarą Komparatyviniai mainai: baltistika ir pasaulio literatūra, surengtą pagal projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas. Seminaro mokslinėje dalyje buvo perskaityti 22 pranešimai, kuriuos papildė meninė-intelektualinė programa: edukacinė ekskursija po Krokuvos Vavelio pilies ansamblį ir literatūrinis-baltistinis protmūšis. Laura Laurušaitė sukūrė renginio koncepciją, kuri maksimaliai telktų pasaulio baltistikos centrų poreikius, kuravo su turiniu susijusią seminaro eigą, atidarė ir apibendrino visą renginį. Žr.: https://litbalt.weebly.com/aktualijos-naujienos/akademinis-pasaulio-baltistu-seminaras-krokuvoje
  • Prof. Zandos Gūtmanės (Zanda Gūtmane) pokalbis su Laura Laurušaite „Par latviešu un lietuviešu literatūras salīdzināmo pētniecību un tulkošanu: Saruna ar literatūrzinātnieci un tulkotāju Lauru Laurušaiti”, in: Scriptus Manet: Humanitāro un mākslas zinātņu žurnāls, [Liepājas Universitātes Humanitāro un mākslas zinātņu fakultāte; Kurzemes Humanitārais institūts], Liepāja: LiePA, 2020, Nr. 2 (12), 114.–121. lpp.
  • Laura Laurušaitė, „Apie baltus ir baltas dėmes: Žodis įteikiant Vytauto Kubiliaus premiją Vigmantui Butkui“, in: Šiaurės Atėnai, 2020-12-04, p. 11.
  • Laura Laurušaitė, „Laudacija Dacei Meierei: [įteikiant 2020 metų Šv. Jeronimo premiją]“, in: Naujasis Židinys-Aidai, 2020, Nr. 7, p. 66–67.
  • Lauros Laurušaitės interviu su latvių rašytoja Laima Kota (anksčiau – Muktupāvela) „Romano ‘Kambarys’ autorė Laima Kota: ‘Perestroika’ yra laikas, prisimenamas su humoru ir ironija“, in: www.15min.lt
  • Elvyros Bluomos (Elvīra Bloma) interviu su Laura Laurušaite „Valoda vieno un atšķir”, in: punctum: literatūras un filozofijas žurnāls, 2020-08-10.
  • 2020 metų Vertėjo krėslo premijos laureatės dr. Lauros Laurušaitės interviu apie vertimo iššūkius ir latvių literatūrą: Agnės Grinevičiūtės interviu „Metų Vertėjo krėslo premijos laureatė L. Laurušaitė: ‘Vertimas irgi yra kūryba’“ interneto dienraštyje bernardinai.lt | Mažvydo Karaliaus interviu „Vertėjo krėslo premijos laureatė L. Laurušaitė: ‘Jaučiuosi lyg nuo taburetės persėdusi į krėslą’“ interneto portale 15min.lt | Giedrės Čiužaitės interviu „Vertėjo krėslo premijos laureatė Laura Laurušaitė – apie iššūkius ir nuotykius verčiant iš latvių kalbos“ LRT radijo laidoje 10–12 (nuo 01:25:38 min.). | Latvijos radijo Žinių tarnybos korespondentės Maros Rozenbergos (Māra Rozenberga) interviu „Kādēļ kaimiņus pamanām tikai tad, kad tie kļūst slaveni pasaulē? Saruna ar „Mātes piena” tulkotāju Lauru Laurušaiti” interneto portale lsm.lv (Latvijas Sabiedriskie Mediji).
  • 2020 m. vasario 29 d. Laura Laurušaitė dalyvavo Lietuvių kalbos draugijos organizuotame renginyje Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešojoje bibliotekoje. Buvo aptariamos latvių rašytojos Noros Ikstenos knygos Motinos pienas ir Gyvenimas yra gyvenimas yra gyvenimas (Vilnius: Mintis, 2004). Renginyje taip pat dalyvavo pastarosios knygos vertėja į lietuvių kalbą Veronika Adamonytė.
  • Lauros Laurušaitės kalba, pasakyta atsiimant 2020 metų Vertėjo krėslo premiją: „Vertėjo kūliavirsčiai“ (in: Šiaurės Atėnai, 2020-03-06).
  • 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus paveikslų galerijoje Laurai Laurušaitei įteikta Lietuvių PEN centro ir Kultūros ministerijos įsteigta Vertėjo krėslo premija už meistriškai įveiktus įvairiapusius originalo teksto iššūkius verčiant Noros Ikstenos romaną Motinos pienas (Vilnius: Tyto alba, 2019) (daugiau informacijos: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos tinklalapyje).
  • 2020 m. vasario 21 d. Vilniaus knygų mugėje Laura Laurušaitė pristatė savo mokslo monografiją Literatūra, mobilumas, imago: Lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys (2019).
  • 2019 m. balandžio 1 d. išrinkta Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos (LLLA) pirmininke.
  • Narystė, ekspertinė veikla: 1) Lietuvos ir Latvijos užsienio reikalų ministerijų įsteigtos Baltų premijos konkurso komisijos narė nuo 2018 m. kovo 19 d.; 2) Lietuvos respublikos Kultūros ministerijos Literatūros tarybos komisijos narė nuo 2017 m. spalio mėn.; 3) konferencijos „Aktualios literatūros ir kultūros tyrimų problemos“ („Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā”) tarptautinės mokslinės komisijos narė ir recenzuojamo tęstinio šios konferencijos leidinio, straipsnių rinkinio redakcinės kolegijos narė nuo 2016 m. (Latvija: Liepojos universitetas su partneriais); 4) Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos filologų konkurso žiuri narė nuo 2015 m. (moksleivių darbų ekspertavimas, Adolfo Sprindžio premijos teikimas).
  • Dalyvavimas Vilniaus knygų mugės renginiuose 2019 m. vasario 21 d.: 1) diskusijos „Lietuvių–latvių literatūrų dialogai“ (pagal Vigmanto Butkaus knygą Literatūrinė baltistika) moderavimas, dalyvaujant Vigmantui Butkui, Indrai Brūverei-Darulienei (Indra Brūvere-Daruliene), Janiui Elsbergui (Jānis Elsbergs), Vladui Braziūnui; 2) dalyvavimas diskusijoje „Humanitarinės literatūros sklaidos pamokos ir perspektyvos“ sykiu su Aušra Jurgutiene, Dalia Satkauskyte, Dariumi Staliūnu.
  • 2018 m. gruodžio 6-9 d. dalyvauta Rygoje vykusiame Latvijos rašytojų sąjungos projekto „Baltijos valstybių literatūrinis bendradarbiavimas: šimtmečio kontekstas ir nauji iššūkiai“ seminare „Baltijos jaunųjų vertėjų dirbtuvės“ ir www.latvianliterature.lv platformos organizuotame susitikime, skirtame užsienio vertėjams iš latvių kalbos.
  • 2018 m. gegužės 2 d. LRT laidoje „Panorama“ kalbėta apie Latvijoje leidžiamą romanų seriją MES. Latvija, XX šimtmetis (MĒS. Latvija, XX gadsimts): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013690806/panorama#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=3811000 (žr. nuo 24:34 iki 27:44).
  • 2018 m. balandžio 11–24 d. pagal projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002) lankėsi Helsinkio universitete. Šio universiteto Humanitarinio fakulteto Šiuolaikinių kalbų katedros Baltų kalbų ir kultūrų skyriaus studentams perskaitė paskaitų ciklą „XXI a. lietuvių ir latvių literatūrų dominantės“.
  • Tarptautinės konferencijos Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā 24: Latvijai, Lietuvai, Igaunijai – 100 (Liepoja: Liepojos universitetas, Latvijos universiteto Literatūros, tautosakos ir meno institutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas, 2018-03-15/16) mokslinio komiteto narė.
  • Paskaita moksleiviams „Baltiškumo kontroversijos šiuolaikinėje literatūroje“ (VU paskaitų ciklas „Baltų akademija“, 2017 m. lapkričio 14 d.).
  • Paskaita „Valstybės šimtmečio įprasminimas latvių literatūroje“ Lietuvos edukologijos universiteto Lyginamosios lietuvių filologijos magistrantams (LEU Humanitarinio ugdymo fakultetas, 2017 m. kovo 30 d.).
  • Paskaita „Šiuolaikiniai lietuvių ir latvių emigrantai kultūros paraštėse“ Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos organizuotame seminarų cikle Lietuviški ženklai Vakarų kultūrose (Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, 2017 m. sausio 19 d.).
  • ​​Tarptautinės mokslinės konferencijos Kultūrų tiltai ir patiltės, organizuotos Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos ir Lietuvos edukologijos universiteto, mokslinio ir organizacinio komiteto narė (Vilnius: LEU, 2016-09-23/24).
  • „Apie regioninę ir tarptautinę integraciją“ [Profesorių, Latvijos mokslų akademijos tikrąjį narį Benediktą Kalnačą kalbina Laura Laurušaitė], in: Colloquia, 2016, Nr. 36, p. 117–128; perpublikuota interneto portale Bernardinai.lt: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-08-31-apie-regionine-ir-tarptautine-integracija/147823
  • ​Paskaita „Kolektyvinės atminties restauracija šiuolaikiniuose latvių romanuose“ (Vilniaus universiteto moksleiviška Baltų akademija, 2016 m. balandžio 1 d.).
  • ​Vieša paskaita „Romanų serija Mes. Latvija. XX amžius kaip istorijos archyvo įtekstinimas“ (Lietuvos edukologijos universitetas, 2016 m. kovo 30 d.).
  • Radijo paskaita (sykiu su LLTI doktorante Birute Avižiniene) „Latvių kūrybinis tandemas: Janis Rainis ir Aspazija“, 2015 m. gruodžio 1 d. programoje „LRT klasika“: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012321312/radijo_paskaitos_2015_12_01_14_05#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=2106000
  • „Lietuvių emigrantai – jausmingi, latvių – karingi“ [Laurą Laurušaitę kalbina Simona Simonavičė]: in: Šiaulių kraštas, 2015-11-20.
  • „Relikvijų skrynia ir esamasis laikas“ [Laurą Laurušaitę kalbina Milda Kniežaitė]: in: Lietuvos žinios, 2015-08-12.
  • Monografijos Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai pristatymas Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lituanikos skyriuje, 2015 gegužės 7 d. Pristatyme dalyvavo monografijos autorė dr. Laura Laurušaitė, doc. dr. Dalia Kuizinienė, dr. Ramūnas Čičelis, dr. Manfredas Žvirgždas ir dr. Dalia Cidzikaitė.
  • „Emigracijos rašytojų personažai sudurstyti tarsi skiautiniai“ [Laurą Laurušaitę kalbina Deimantė Dokšaitė]: in: Pasaulio Lietuvis, 2015, Nr. 5, p. 24–26.
  • ​Vieša paskaita „Gidas po XXI a. pradžios latvių prozos teritorijas“ Lietuvos edukologijos universitete 2015 m. balandžio 29 d.
  • Radijo pokalbis su Raminta Jonykaite apie naujosios emigracijos literatūrą 2015 kovo 29 d. laidoje „Literatūros akiračiai“ (LR I programa): http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011502271/literaturos_akiraciai_2015-03-29_17_03?popup
  • Radijo paskaita „Apie šiuolaikinius ,emigrancikus’ lietuvių ir latvių literatūrose“, 2015 m. vasario 24 d. programoje „LRT klasika“: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1011469152/radijo_paskaitos_2015-02-24_14_05
  • 2015 m. vasario 22 d. Lauros Laurušaitės monografijos Tarp nostalgijos ir mimikrijos: lietuvių ir latvių pokario išeivijos romanai pristatymas Vilniaus knygų mugėje ir diskusija „Rytų Europos literatūrų slinktys po Antrojo pasaulinio karo“. Diskusijoje apie latvių, estų, čekų, lenkų ir lietuvių literatūras pasakoja Benediktas Kalnačas, Reinas Raudas, Michaela Lemeškinová, Teresa Dalecka, Gytis Vaškelis. Moderuoja Laura Laurušaitė. Renginio videoįrašas: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/72040
  • „Trupmeninė egzistencija: pirmą kartą apie latvių egzodo romanus“ [Laurą Laurušaitę kalbina Manfredas Žvirgždas]: in: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2015-02-18-trupmenine-egzistencija-pirma-karta-apie-latviu-egzodo-romanus/127601
  • 2014 m. rugpjūčio 23 d. perskaitytas pranešimas „Kaip rytų europiečiai Londone antis vogė: latviai, lietuviai, bulgarai emigracijoje“, Tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas Šiaurės vasara. Kūrinys ir jo kalba, Biržai: Biržų krašto muziejus „Sėla“.
  • 2014 m. balandžio 30 d. Dusetų Kazio Būgos gimnazijos vyresnių klasių moksleiviams perskaityta paskaita „Kaip stereotipai veikia mūsų mąstymą?”. 
  • Straipsnis „Dzintra Elga Irbytė – dviejų kultūrų aistruolė“, in: Žiemgala: Istorijos ir kultūros žurnalas, 2014, Nr. 1, p. 45–47.
  • AABS (Association for the Advancement of Baltic Studies) <http://depts.washington.edu/aabs/> ir Baltic Heritage Network <http://www.balther.net/697425/> narė (nuo 2013 m.).
  • Interviu su Lorándo Eötvöšo universiteto, Slavų ir baltų filologijos instituto Lituanistikos studijų kuratore doc. dr. Aranka  Laczházi „Baltistika Vengrijoje: kontaktai su vengrais atsinaujina“, in: Lituanistica, 2013, Nr. 59, t. 3, p. 213–217.
  • „Imagologija – būdas pažinti save ir kitą“ [Laurą Laurušaitę kalbina Birutė Grašytė], in: Žosmė: LEU Lituanistikos fakulteto studentijos laikraštis, 2013 11 13, p. 2–3, 10; perpublikuota interneto portale Bernardinai.lt: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-11-14-laura-laurusaite-imagologija-budas-pazinti-save-ir-kita/110091 
  • 2013 spalio 12 d. Sietlo (JAV) Lietuvių bendruomenės Bukinistų klubo (Book Club) susitikime perskaitytas pranešimas ir surengta diskusija apie lietuvių ir latvių (e)migracijos literatūrą.
  • „Baltų linksniai baltalinksniai“ [tarptautinio baltistų seminaro „Literatūros salos, kultūros archipelagai: baltistika be sienų“ apžvalga-pristatymas; su bendraautore Dalia Pauliukevičiūte], in: Bernardinai.lt. Interneto dienraštis, 2013-09-24.
  • Dalyvavimas LR2 radijo laidoje „Ryto allegro“: apie baltistikos padėtį pasaulyje (2013-09-17).
  • „Apie literatūrų lyginimą ir gyvybingąją žuvelę“ [vengrų filologas, baltistas Endre Bojtaras atsako į Lauros Laurušaitės klausimus], Metai, 2013, nr. 8–9, p. 118–126.
  • 2013 kovo 25 d. – balandžio 12 d. LEU literatūrologijos magistrantams kurse „Lyginamoji baltų ir skandinavų filologija“ perskaitytas pažintinis paskaitų ciklas apie lietuvių ir latvių literatūras – 6 paskaitos, 12 akademinių valandų.
  • Projekto „Lietuvių ir latvių (e)migracinė literatūra: imagologinis tyrimas“ parengimas projektų konkursui „Podoktorantūros (post doc) projektų įgyvendinimas Lietuvoje“ ir jo vykdymas. Projektas vykdytas LEU 2013-03-01 – 2015-02-28.
  • Dalyvavimas tarptautiniame studentų seminare Otrā Baltijas studentu diena (Ryga, 2013-02-16; Lietuvių baltistikos studentų delegacijos vadovė).
  • Pranešimas Baltų centre Šiaulių universitete „Šiuolaikinės latvių literatūros laukas: kolektyvinės ir individualios strategijos“ (Šiauliai, 2012-05-22).
  • Pranešimas mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursų seminare (Zarasų ir Visagino mokytojams) „Lietuvių ir latvių literatūra – paradoksai ir paralelės“ (Dusetos, 2012-03-23).
  • Dalyvavimas projekte „Lietuvių kalbos, literatūros (kultūros) ir Lietuvos istorijos mokymosi šaltinių skaitmeninės duomenų bazės, skirtos mokytojams ir mokiniams, sukūrimas ir diegimas“ (2011–2013, remia ESFA). Straipsnių apie Janį Rainį, Knutą Skujenieką, Andrėjį Pumpurą parengimas.
Paskutiniųjų metų mokslinės stažuotės​
  • 2016 m. spalio 1 d. – lapkričio 30 d. stažuotė Latvijos universitete (mokslinis vadovas doc. dr. Edmundas Trumpa). Stažuotės metu rinkta medžiaga rašomai monografijai Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a. (e)migracijos patirtys, Latvijos universiteto magistrantams perskaitytas paskaitų ciklas „Socialinis ir estetinis šiuolaikinės lietuvių literatūros potencialas“.
  • 2015 m. sausio 21–24 d. (trukmė – 4 d.) stažuotė Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos centre (mokslinis vadovas doc. dr. Edmundas Trumpa).
  • 2014 m. lapkričio 2–24 d. (trukmė – 23 d.) stažuotė Estijos Respublikoje, Tartu universiteto Filosofijos fakulteto Kalbų centre (mokslinė vadovė dr. Tiina Kattel). Tartu universiteto Filosofijos fakulteto Kalbų centro (Keelekeskus) magistro pakopos studentams buvo perskaitytos dvi paskaitos (anglų k.) kurse „Baltų literatūra“: “From roots to routes: Lithuanian and Latvian contemporary émigré prose” ir “Periphery without centre? Reading contemporary Latvian literature”.
  • 2014 m. kovo 30–balandžio 13 d. (trukmė – 15 d.) stažuotė Švedijos Karalystėje, Stokholmo universiteto Baltistikos institute (mokslinis vadovas prof. Pėteris Vanagas). Stokholmo universiteto Baltistikos instituto studentams ir doktorantams perskaitytos dvi paskaitos (anglų k.): “Literary imagology: theory and practice” ir “Rethinking Baltic imagery: Lithuanian and Latvian migrant narratives”.
  • 2014 m. sausio 19–vasario 19 d. (trukmė – 32 d.) stažuotė Latvijos Respublikoje, Latvijos universiteto humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos centre (mokslinis vadovas doc. dr. Edmundas Trumpa). Perskaitytas paskaitų ciklas „Lietuvių literatūra: kanonas ir inovacijos“ Latvijos universiteto Baltų filologijos profilio studentams.
  • 2013 m. rugsėjo 30–spalio 14 d. (trukmė – 15 d.) stažuotė JAV, Sietle, Vašingtono universiteto Skandinavistikos studijų departamente (mokslinė vadovė prof. Violeta Kelertas).
  • 2013 m. balandžio 15–gegužės 5 d. (trukmė – 21 d.) stažuotė Vengrijos Respublikoje, Budapešto Etvešo Lorando universiteto Filologijos fakulteto Slavų ir baltų filologijos institute (mokslinis vadovas prof. Endre Bojtár) ir Vengrijos mokslų akademijos Literatūros instituto Vidurio ir Rytų Europos literatūros skyriuje (mokslinis vadovas prof. Tamás Berkes). Perskaitytas paskaitų ciklas apie lietuvių ir latvių literatūras Vengrijos Lorándo Eötvöšo universitete Lituanistikos studijų programos studentams: „Lietuvių literatūra per pastaruosius 20 metų“; „Šiuolaikinė baltų emigracijos literatūra“; „Šiuolaikinė latvių literatūra“.
  • 2012 m. spalio 10–lapkričio 30 d. stažuotė Talino universiteto Humanitariniame institute. Stažuotės metu skaitytos paskaitos: “The possibilities of applying Postcolonialism to Baltic Literatures” (2012-10-30, kurse Introduction to Cultural Studies) ir “Imagology as an Instrument for National Identity Studies” (2012-11-27, kurse Master Seminar I).
Paskutiniųjų metų vertimai iš latvių kalbos
  • Māris Bērziņš, „Gūtenmorgenai: Gūtenmorgenas ir nudizmas; Gūtenmorgenas ir Baltijos valstybių vienybės stiprinimas; Gūtenmorgenas ir atmintis“ [prozinės miniatiūros], vertė ir įvadinį žodį parašė Laura Laurušaitė, in: Hieronymus: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos žurnalas, Nr. 10: Latvių literatūrai skirtas numeris, sudarė Laura Laurušaitė, [Vilnius]: Leidykla „Hieronymus“, 2023, p. 107–113.
  • Andris Kuprišs, „Drąsus sprendimas“ [apsakymas], vertė ir įvadinį žodį parašė Laura Laurušaitė, in: Hieronymus: Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos žurnalas, Nr. 10: Latvių literatūrai skirtas numeris, sudarė Laura Laurušaitė, [Vilnius]: Leidykla „Hieronymus“, 2023, p. 137–140.
  • Inga Ābele, „Margarita“ [apsakymas], vertė ir įvadinį žodį parašė Laura Laurušaitė, in: Metai, 2021, Nr. 11, p. 16–23.
  • Guntis Berelis, „Aš niekada nekalbėjau kvailysčių“ [apsakymas], vertė Laura Laurušaitė, in: Metai, 2017, Nr. 1, p. 88–94.
  • ​Agnese Rutkēviča, Gyvūnas (Ku Kū) [pjesė], vertė Laura Laurušaitė. Pastatyta Lietuvos nacionaliniame dramos teatre. Premjera 2016 m. lapkričio 5 d.
  • Gundega Repšė, „Kaip svarbu būti Ernestu“; „Oro trumpintojas“ [novelės], vertė Laura Laurušaitė, in: Po šiaurės dangum: Europos literatūros dienų Šiauliuose 2012 almanachas, Saulės delta: 2012, p. 43–59.
  • Regnaras Vaivaras, Bičai [pjesė], vertė Laura Laurušaitė. Pastatyta Panevėžio Juozo Miltinio teatre. Premjera 2012 m. birželio 10 d.
≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡≡
Planuojami svarbiausi tolimesni darbai
Mokslo studija preliminariu pavadinimu Reikšminis maisto potencialas lietuvių ir latvių literatūroje (2024–2025).