Svarbiausios Silvestro Gaižiūno knygos: „Kultūros tradicijos baltų literatūrose“ (1989), „Baltų Faustas ir Europos literatūra“ (2002), „Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai“ (2008), „Klajojantys siužetai baltų literatūrose: mitai, legendos, literatūriniai tipai“ (2009). Jis yra kelių knygų sudarytojas, vertėjas. Už Baltijos šalių kultūrinių ryšių stiprinimą apdovanotas Latvijos Trijų Žvaigždžių Komandoro ordinu (1998), už mokslinę veiklą ir kultūrinių ryšių tarp Baltijos bei Šiaurės Europos šalių plėtojimą pelnė Baltijos Asamblėjos premiją (2000).
Rugsėjo 24 d. literatūrologo, baltisto, komparatyvisto, lietuvių-latvių, baltų-skandinavų ir platesnių literatūrinių, kultūrinių ryšių tyrinėtojo doc. dr. Silvestro Gaižiūno septyniasdešimtmetis. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute Silvestras Gaižiūnas dirbo 1971–1977 m. (tada Lietuvių kalbos ir literatūros institutas) ir nuo 2004 m. sausio iki 2016 m. balandžio. Priklausė LLTI Naujosios literatūros skyriuje veikiančiai Literatūrinės baltistikos grupei. 1991–2009 m. vadovavo jo paties įkurtai Baltoskandijos akademijai Panevėžyje. Yra dirbęs Šiaulių pedagoginiame institute, kuriame kelis metus vadovavo Lietuvių literatūros katedrai, Klaipėdos universitete.
Svarbiausios Silvestro Gaižiūno knygos: „Kultūros tradicijos baltų literatūrose“ (1989), „Baltų Faustas ir Europos literatūra“ (2002), „Skandinavų literatūros ir baltiškieji kontekstai“ (2008), „Klajojantys siužetai baltų literatūrose: mitai, legendos, literatūriniai tipai“ (2009). Jis yra kelių knygų sudarytojas, vertėjas. Už Baltijos šalių kultūrinių ryšių stiprinimą apdovanotas Latvijos Trijų Žvaigždžių Komandoro ordinu (1998), už mokslinę veiklą ir kultūrinių ryšių tarp Baltijos bei Šiaurės Europos šalių plėtojimą pelnė Baltijos Asamblėjos premiją (2000). 2020 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus universitete Viktorija Jonkutė sėkmingai apgynė humanitarinių mokslų (filologijos) daktaro disertaciją „Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos tautinio atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių literatūrinėje spaudoje“. Disertacijos vadovas doc. dr. Vigmantas Butkus (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), gynimo tarybos pirmininkė dr. Laura Laurušaitė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas), nariai: prof. dr. Zanda Gūtmanė (Zanda Gūtmane) (Liepojos universitetas), dr. Dangiras Mačiulis (Lietuvos istorijos institutas), doc. dr. Aurelija Mykolaitytė (Vytauto Didžiojo universitetas), prof. habil. dr. Kęstutis Valentinas Nastopka (Vilniaus universitetas).
Laura Laurušaitė atsiliepime apie disertaciją rašo: „Simboliška ir prasminga, kad Baltijos šalių nepriklausomybių sukakties metais pasirodo disertacija, moksliškai reflektuojanti Atgimimo laikus. Be to, literatūrologinės baltistikos krypties disertacija ginama geriausiu atveju kartą per dešimtmetį, todėl patį šį faktą laikau reikšmingu įvykiu. Šį darbą galima vadinti kultūrinės baltistikos studija. Natūralu matyti jį literatūrinės komparatyvistikos erdvėje, nes jame plėtojamas specifinis lyginamasis aspektas – gretinamos lietuvių ir latvių literatūrinėje (kultūrinėje) periodikoje besiskleidžiančios istoriškai, egzistenciškai ir tipologiškai artimos Atgimimo patirtys.“ Leidykla „Aukso žuvys“ ką tik išleido dr. Lauros Laurušaitės verstą latvių rašytojos Laimos Kotos (anksčiau – Muktupāvela) romaną Kambarys (Istaba), kuris Latvijoje pasirodė 2016 m. kaip dvyliktoji istorinių romanų serijos „Mes. Latvija, XX amžius“ („Mēs. Latvija, XX gadsimts”) knyga.
|
Archyvas
March 2024
|