2023 m. balandžio 14 d. vyko vertimo dirbtuvės pradedantiems vertėjams, kurias vedė mentoriai dr. Laura Laurušaitė (proza), dr. Viktorija Jonkutė (dramaturgija) ir poetas Vladas Braziūnas (poezija). Dirbtuvėse dalyvavo per dvidešimt užsiregistravusių dalyvių. Šios dirbtuvės – Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos inicijuoto Latvių literatūros metų projekto, kurio veiklas finansuoja Lietuvos kultūros taryba, dalis. Jas organizuoti padėjo Vilniaus universiteto Latvistikos kabinetas.
2023 m. kovo 28 d. – balandžio 6 d. dr. Viktorija Jonkutė buvo išvykusi į mokslinę stažuotę Vienoje (Austrija) ir Budapešte (Vengrija). Šios išvykos metu lankėsi Vidurio Europos universitete (CEU): konsultavosi su Istorijos departamento prof. Balázs Trencsényi bei prof. Gabor Klaniczay, dalyvavo jų dėstomo kurso Kontrkultūros vidurio Europoje vėlyvuoju socializmo laikotarpiu (Countercultures in Late Socialist Central Europe) paskaitoje, taip pat konsultavosi su Atminties studijų asociacijos nare dr. Anastasia Felcher, dalyvavo jos kurso Kultūros paveldo ir atminties studijos: pasaulinės sandūros (Cultural Heritage and Memory Studies: Global Encounters) paskaitoje, bendravo su studentais, pristatė savo tyrimus. Budapešte lankėsi Vengrijoje esančiuose CEU padaliniuose: universitetiniame korpuse, bibliotekoje ir Blinkenų Atviros visuomenės archyve (OSA), konsultavosi su CEU dėstytoja, tyrėja-archyviste Oksana Sarkisova, susitiko su studentais, susipažino su vykdomo tyrimo tematika susijusia archyvine medžiaga, užsienio kolegų tyrimais. Dalis vizito laiko buvo skirta darbui CEU bibliotekose.
Papildomai lankėsi Austrijos universiteto Filologijos ir kultūros studijų fakultete, kur susitiko su lietuvių kalbos lektore Lina Pestal ir jos studentais bei Eötvöso Lorando universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Budapešte, kur susitiko su baltistikos dėstytojomis, vertėjomis Agnieszka Emilia Rembiałkowska ir Aranka Laczhazi, Slavų ir baltų filologijos institute skaitė paskaitą „Baltija ir baltai tikriniuose ir literatūriniuose pavadinimuose“, bendravo su baltistikos studentais. Ši stažuotė yra dalis vykdomo monografijos leidybos ir sklaidos projekto Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-22-69). 2023 m. kovo 26 d. dr. Viktorija Jonkutė dalyvavo jos išverstos latvių dramaturgo Artūro Dycio (Artūrs Dīcis) pjesės Skraidantis Travolta (Lidojošais Travolta) pastatymo premjeroje Valstybiniame Šiaulių dramos teatre (režisierius Tomas Treinis (Toms Treinis)) ir pokalbyje su pjesės autoriumi.
Su autoriumi Artūru Dyciu parengtas interviu publikuotas Šiaulių spaudoje: Viktorija Jonkutė, „Skraidantis Travolta: netrypkite, čia gyvena žmonės“, in: Šiaulių kraštas: [Priedas]: Atolankos: Kultūros, meno, literatūros leidinys, 2023-04-15, p. 2–6, 7. 2023 m. kovo 23–24 d. doktorantas Vilius Mingilas dalyvavo 29-tojoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Aktualios literatūros ir kultūros tyrimų problemos (Aktuālas problēmas literatūras un kultūras pētniecībā), vykusioje Liepojos universitete, ir skaitė pranešimą „Gyvybės figūratyvinė raiška K. Skujenieko ir V. Braziūno poezijoje: mitiniai ugnies vaizdiniai“.
2023 m. kovo 16–17 d. dr. Laura Laurušaitė dalyvavo tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir perspektyvos, kuri vyko Kaune, Vytauto Didžiojo universitete.
Mokslininkė konferencijoje skaitė pranešimą „Lietuvių ir latvių literatūros: procesų ir vertimų taksonomija“ ir moderavo sekciją Lietuvių literatūros tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje. 2023 m. vasario 9–10 d. Brno (Čekija) vyko tarptautinis akademinis seminaras Baltistų agora: vertimas ir tarpkultūrinė komunikacija, kuriame dalyvavo Literatūrinės baltistikos grupės mokslininkė dr. Laura Laurušaitė, postdoc stažuotoja dr. Viktorija Jonkutė ir doktorantas Vilius Mingilas. Seminare jie perskaitė pranešimus: „Latvių literatūra lietuviškai: tarpkultūrinės komunikacijos prielaidos“ (L. Laurušaitė), „Terminų baltai ir Baltija vartojimas literatūriniuose ir tikriniuose pavadinimuose“ (V. Jonkutė) ir „Baltų mitologijos vaizdinių vertimas į poetinę kalbą: V. Braziūno ir K. Skujenieko lyrika“ (V. Mingilas).
Laura Laurušaitė viešėjo Brno iki vasario 16 d. ir skaitė paskaitų ciklą Baltų literatūrų takoskyros ir paralelės Masaryko universiteto Kalbotyros ir baltistikos instituto studentams. Be to, ji tapo oficialia Annos Sedláčkovos (Prahos Karolio universitetas) magistro darbo Latvių literatūros vertimai lietuviškai moksline asistente. 2022 m. gruodžio 31 d. Laura Laurušaitė dalyvavo LRT radijo laidoje „Kultūros savaitė“, o 2023 m. sausio 31 d. LRT radijo laidoje „Ryto allegro“. Jose pasakojo apie latvių literatūrą ir apie latvių literatūros metus, kuriais šiuos – 2023 – metus paskelbė Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga.
interviu laidai „Kultūros savaitė“ (nuo 0:58): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000251178/kulturos-savaite-latviu-literatura-kaip-lietuviski-filmai-atsiranda-pasaulio-kino-festivaliuose-ir-naujas-privatus-muziejus-kaune; Interviu laidai „Ryto allegro“ (nuo 1:23:32): https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000255529. 2023 m. sausio 31 d. Lauros Laurušaitės interviu apie latvių literatūrą ir jos vertimus Lietuvoje Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidei „Kalba kalba“ (kalbina Ernesta Kazakėnaitė). Interviu galima klausytis įvairiose platformose: https://youtu.be/pGpxazKay6w (YouTube); https://open.spotify.com/episode/54ezAX5MmhFATK2eflF4ef (Spotify); https://www.google.com/podcasts?feed=aHR0cHM6Ly9hbmNob3IuZm0vcy80ZTBlNTk0MC9wb2RjYXN0L3Jzcw== (Google Podcasts); https://podcasts.apple.com/.../kalba-kalba/id1569009049 (Apple Podcasts). 2022 m. gruodžio 5 d. dr. Laura Laurušaitė dalyvavo Šiauliuose veikiančios asociacijos Baltų centras (įkūrėja ir vadovė doc. dr. Regina Kvašytė) 20-mečio minėjime, kuris vyko Šiaulių miesto savivaldybėje.
2022 m. spalio 28 d. dr. Laura Laurušaitė dalyvavo diskusijoje apie Andrio Kalnuozuolo (Andris Kalnozols) romaną Mane vadina Kalendorium (Kalendārs mani sauc; į lietuvių kalbą išvertė Laimantas Jonušys; lietuviškai 2022 m. išleido leidykla „Odilė“). Diskusija vyko Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje.
Prieš tai buvo paskelbtas Gintarės Visockytės interviu su L. Laurušaite „A. Kalnozolo romanas Mane vadina Kalendorium skaitytojams grąžina žmogiškas emocijas“, skirtas šio romano aptarimui (interviu publikuotas portale 15min.lt, vėliau perpublikuotas portaluose alfa.lt ir bernardinai.lt). Po to pasirodė L. Laurušaitės recenzija: „Odė kitoniškumui“ [recenzuojama knyga: Andris Kalnozols, Mane vadina Kalendorium: Romanas, iš latvių k. vertė Laimantas Jonušys, Vilnius: Odilė, 2022], in: Šiaurės Atėnai, 2022-11-25, p. 11. Dr. Viktorija Jonkutė dirba dviejuose baltistiniuose projektuose.
Nuo 2022 m. liepos 1 d. vykdo leidybos ir sklaidos projektą Kolektyvinė atmintis XX a. pabaigos Atgimimo laikotarpio lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje (projekto pabaiga 2024 m. balandžio 30 d.), kurį pagal Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-LIP-22-69). Projektas skirtas publikuoti disertacijos pagrindu parengtą monografiją bei vykdyti jos sklaidos veiklas. Projekto metu, bendradarbiaujant su Estijos tyrėjais, taip pat bus parengta ir tarptautiniame teminiame leidinyje išspausdinta mokslinė publikacija. Numatytas ir mokslinis vizitas, tyrimų pristatymas Centriniame Europos universitete (Austrija, Vengrija). Nuo 2022 m. lapkričio 14 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vykdo podoktorantūros stažuotės projektą Liminalios tapatybės 1918 m. ir 1990 m. lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje (projekto pabaiga 2024 m. lapkričio 13 d.). Mokslinė projekto vadovė – dr. Laura Laurušaitė. Projektui finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. S-PD-22-76). Projektas skirtas kelti mokslinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas gilinti literatūrinės spaudos ir kultūros studijų teorines ir metodologines žinias bei įgyti papildomų mokslinio darbo kompetencijų, tyrinėjant Atgimimo kultūrą ir XX a. tapatybę. Projekto tikslas – pasitelkus reprezentacijos, imagologijos, liminalumo teorijas, taikant sociokultūrinių periodikos tekstų ir diskurso tyrimo metodus, išanalizuoti ir palyginti slenkstinės tapatybės refleksijas 1918-ųjų ir 1990-ųjų lietuvių ir latvių kultūrinėje spaudoje. Projekto įgyvendinimo metu numatyta išvykti į komandiruotę ir stažuotę užsienio mokslo ir studijų institucijose. Tyrimo rezultatai bus pristatyti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje užsienyje bei Lietuvoje, dviejuose moksliniuose straipsniuose, mokslo sklaidos publikacijose bei internetiniuose šaltiniuose. |
Archyvas
February 2023
|